Nevalytų ventiliacijos ortakių keliamos problemos

Alergijos - blogo oro "sergančiuose" pastatuose pasekmė?

---

Biurų, mokyklų ir dienos priežiūros  darbuotojų visame pasaulyje patirtis, susijusi su patalpų oro problemomis, šiuo metu žinomomis kaip "Sergančio pastato" sindromas (SPS), labai panaši. Žmones be jokių akivaizdžių priežasčių kankina simptomai, susiję su blogu patalpų oru (nuovargis, galvos skausmas, raumenų skausmas, atminties ir koncentracijos sunkumai, odos, gripo simptomai, dusinimas, nepakankamo kvėpavimo pojūčiai ir virškinimo sutrikimai). Maždaug 40% atvejų neįmanoma nustatyti, kada ligos simptomai prasidėjo, tačiau jie gali būti susieti suį tam tikru pastatu. "Pirmi ženklai, kad dirginimo simptomus sukelia patalpų oro problemos, pastebimi kvėpavimo takuose. Kai žmonės gyvena kituose pastatuose, šie simptomai yra lengvi arba lygus nuliui. Tai yra ženklas, kad patalpų oras sukelia šiuos simptomus ar padaro juos sunkesniais", sako technologijų daktaras Risto Ruotsalainenas.

Šių problemų pasekmės gali būti sušvelnintos, jeigu žmonėms būtų suteikta galimybė išsakyti savo nuomonę apie savo pastatų vėdinimą ir temperatūrą. Moksliniai tyrimai taip pat aiškiai rodo, kad ligos simptomai padidėja, jeigu pastato vėdinimo sistema yra nepakankamai prižiūrima ir valoma. Taigi ventiliacijos sistema pati tampa simptomų šaltiniu, bakterijų platintoju. Remiantis tyrimais taip pat reikėtų patobulinti oro filtravimo būdus, kad jie galėtų sumažinti simpomus ir padidinti darbo našumą.

Suomijoje ir kitur pasaulyje apie "sergančio pastato" koncepciją tapo žinoma dar 1980 m., nors jos šaknys glūdi giliai 1970 metų energetikos krizėje. Per tą krizę didėjančios naftos kainos lėmė skubotus statybos, šildymo ir vėdinimo būdų pakeitimus. Viskas įvyko per greitai ir dėmesio buvo skiriama tik energijos taupymui. Sena suomių patarlė apie vaiko išpylimą kartu su vonelės vandeniu išsipildė: energija buvo išsaugota, tačiau kilo kitų didelių problemų.

1980-ųjų pradžioje patalpų oras buvo analizuojamas tik atsižvelgiant į energijos taupymą ir šildymą. Dabar perspektyva pasikeitė ir apima galimus būdus, kaip išvengti klaidų ir neigiamo poveikio sveikatai.

Trečiasis etapas iš tikrųjų vyksta šiuo metu, kai pastatų savininkai įsijungė į diskusijas apie oro kokybę patalpose (IAQ). Jų dalyvavimas prasidėjo, kai patalpų oro mokslininkai pradėjo kalbėti apie kainą ir pastatų pelningumą.

Nuovargis ir galvos skausmas
Platesnis "Sergančio pastato" sindromo sąvokos supratimas pradėjo atsirasti  prieš du dešimtmečius, mokyklose, viešbučiuose, dienos priežiūros centruose ir biuruose. Žmonės dideliuose pastatuose su mechanine ventiliacija patyrė daugiau simptomų. Paprastai žmonės minėdavo simptomus, panašius į gripą: nuovargį, galvos skausmą ir diskomfortą. Tiesa, tokie simptomai kartais gali atsirasti ir sveikiems žmonėms, tad pastatas negali būti klasifikuojamas kaip "sergantis", jei žmonės turėjo šiuos simptomus anksčiau.

Suomijos atšiaurus ir šaltesnis klimatas nustato šiek tiek kitokius reikalavimus pastatams, palyginus su švelniu pietų šalių klimatu. Tinkamai izoliuoti pastatai be oro nutekėjimo turi būti statomi energijos taupymo sumetimais. Šis statybos būdas pabrėžia, kad būtina turėti kontroliuojamą vėdinimą kiekviename kambaryje, nors tai ne visada sėkmingas metodas reguliuoti klimatą patalpose.

Tai ne visada pavyksta ir JAV, kur tik 20% biuro pastatų yra sveiki, 40% didesne dalimi sveiki, 20% patiria problemų dėl nežinomų priežasčių, 10% problemų susiję su žinomomis priežastimis, 10% pastatų "serga". "Hong Konge apie trečdalis pastatų yra klasifikuojami kaip sergantys, o tai reiškia, kad jų patalpose blogas oras, neskaitant kitų problemų. Taip pat ir didžiųjų prekybos centrų oras, kur žmonės dažnai praleidžia savo laisvas dienas, turėtų būti gerokai pagerintas," teigia profesorius Frank Lee iš Honkongo Politechnikos universiteto.

Pasireiškiantys simptomai

Lentelėje žemiau pateikiami darbe per tris paskutinius mėnesius pasireiškiantys simptomai, pagal pasireiškimo dažnumą, priklausomai nuo lyties.

Šaltinis: Kari Reijula, Uusimaa regioninis gyventojų sveikatos institutas 2002

Suomija susitvarko geriau

• Biurų ir mokyklų darbuotojai turi didesnę patirtį, susijusią su "sergančio pastato" sindromo simptomais, nei kiti žmonės.

• Simptomų priežastys buvo tiriamos intensyviai ir į analizės tikslaus įtraukta:  organinių junginių garavimas iš statybinių medžiagų, mikroorganizmų poveikis, drėgmės ir temperatūros sąlygos, oro srautas, triukšmas, apšvietimas, radiacija ir, savaime suprantama, vėdinimo sistemoms.

• Psichologiniai veiksniai biuruose ir kitose darbo vietose taip pat gali prisidėti prie simptomų atsiradimo.

• Suomių biuro darbuotojai, atrodo, yra šiek tiek labiau patenkinti vidaus patalpų oro kokybe, nei jų kolegos kitose Europos šalyse.

• Suomijoje patalpų oru nepatenkinta tik apie 20%, o  Europoje 30% darbuotojų.

• Tai taip pat gali būti, kad Suomijoje šiam klausimas skiraima daugiau dėmesio, nes Suomijoje atliekama daugiausia mokslinių tyrimų šioje srityje nei kitur.

• Tačiau panašu, kad suomiams nustatomai daugiau astmos tipo ir peršalimo simptomų, nei kitur Europoje. Tai iš dalies gali būti dėl sausos žiemos oro.

Faktoriai, įtakojantys "sergančių pastatų" sindromą

Cheminiai faktoriai:

• lakūs organiniai junginiai (LOJ);

• tabako dūmai;

• kvapai;

• dulkės ore.

Fiziniai faktoriai:

• per aukšta ar per žema patalpų temperatūra;

• per mažas oro srautas;

• per sausas ar per drėgnas oras;

• per silpnas apšvietimas.

Biologiniai faktoriai:

• bakterijos;

• pelėsiai ir grybai.

Žmogiškieji faktoriai:

• per sunki psichologinė našta;

• priekabiavimas darbe;

• nekvalifikuotas personalo valdymas.

Suomijos mokslininkai įrodė, kad ligos simptomai reikšmingai padidėja, kai kai temperatūra biuruose ar mokyklose yra pakyla iki 20-24 laipsnių. Kitų tarptautinių tyrimų išvados patvirtina, kad kylant pastato temperatūrai, ligos simptomai pasireiškia labiau.

"Honkongas yra būtent tokioje situacijoje, kaip lauko oro temperatūra yra aukštesnė nei 20 laipsnių daug metų. Todėl simptomai žymiai padidėja blogai vėdinamuose biuruose arba mokyklose", atkreipia dėmesį profesorius Frank Lee .

Įrodyta, kad  žmonės neabejotinai patiria mažiau "sergančio  pastato" simptomų, jei jie gali daryti įtaką oro kokybei jų darbo vietoje, pavyzdžiui, reguliuoti ventiliaciją ir temperatūrą. Remiantis tyrimais, taip pat reikėtų patobulinti oro filtravimo būdus, kad žmonės galėtų patys sumažinti simptomus ir pagerinti darbo našumą.

"Sergančių " pastatų simptomai:

• Akių dirginimas;

• Nosies, gerklės ir klės dirginimas;

• Užgulusi nosis, sausa nosis, sloga;

• Užkimęs balsas;

• Kosulys;

• Odos išsausėjimas, paraudimas, niežėjimas;

• Gleivinių ir odos alerginės reakcijos;

• Galvos skausmas;

• Pykinimas ir galvos svaigimas;

• Nuovargis;

• Kvapų pojūčiai.

Naujų pastatų sindromas

• Bet kokios gali būti priežastys, kad žmonės, kurie dirba visiškai naujuose pastatuose taip pat patiria "sergančių" pastatų ligų simptomus? Juk to šiuose pastatuose iš viso nėra negatyvs drėgmės poveikio pasireiškimų.
• "Aš buvo labai sutrikdyta šio naujo pastato sindromo. Galiu atsakingai konstatuoti, kad daugelis biurų pastatų susiduria su šiomis problemomis per pirmus šešis mėnesius," sako Dr Kari Reijula.
• Naktį naujų pastatuose biuruose vyksta tokia stipri išmetimų koncentracija, kad darbuotojų darbas sutrikdomas iki pietų.
• To būtų galima išvengti arba bent jau simptomai būtų silpnesni, jei  pirmuosius šešis mėnesius naujos statybos pastatuose ventiliavimo įranga būtų įjungiama ir naktį ir dieną.
• Naujos statybos sindromas pasireiškė per tyrimus, atliktus, pavyzdžiui, Suomijos Broadcasting Company's Iso Paja pastate, iš karto po jo atidarymo.
• Pasak dr. K. Reijula, pirmus metus nauji pastatai dažnai turi tokių problemų. "Vėdinimo sistema jokiu būdu neturi būti uždaroma naktį.
• Priešingu atveju, kitą dieną viso biuro darbą sutrikdo kvapai ir tvankus oras."
• Naujo pastato simptomai taip pat gali būti dar blogesni dėl naujų biuro baldų.
• Pirmaisiais mėnesiais nauji baldai gali į orą išskirti labai stiprius chemikalus nes baldai neišlaikomi samdėlyje reikiamą laiką, o vežami tiesiai į biurus, o medžiagos, naudojami klijai, lakai, dažai ir pan. vis dar intensyviai garuoja.

Skundai dėl patalpų oro sąlygų
Lentelėje nurodoma santykinė dalis apklaustųjų, kurie patyrė problemų kas savaitę (Uusimaa regioninis darbuotojų sveikatos institutas, virš 12 000 darbuotojų tyrimas, Capitol biurų plotas 2002)

Šaltinis: Kari Reijula, Uusimaa regioninis gyventojų sveikatos institutas 2002

Kriterijai dienos priežiūros centrui

• Teisinga temperatūra: Šildymo sezono metu temperatūra turi būti 20-22⁰C laipsnių.

• Nukrypimai turės neigiamą poveikį komfortą ir sveikata.

• Pakankamas vėdinimas: Reikalinga ventiliacija 6 litrai per sekundę vienam asmeniui ar 3 litrai per sekundę vienam kvadratiniam grindų metrui.

• Tuo pačiu metu turi būti tikrinamas filtrų švarumas, kaitinimo elementų veikimas, ortakių švarumas ir oro judėjimo kryptis.

• Jokių skersvėjų žiemą: Ventiliacija ir žemos temperatūros sukelia skersvėjus. Kiti veiksniai apima paviršiaus temperatūrą ir oro nutekėjimą patatuose.

• Jokio triukšmo: Patalpos turėtų būti planuojamos taip, kad netrikdytų triukšmas, prasiskverbiantis iš išorės šaltinių ir  nenaudojama triukšminga techninė įranga.

• Jokių stiprių kvapų: Tai labai svarbu, kad nebūtų kvapų šaltinių. Jais gali būti statybos ir baldų medžiagos, žmonės ar naminiai gyvūnai. Įvairios veiklos, pavyzdžiui, amatai, taip pat gali sukurti nepageidaujamus kavpus.

• Teisingi valymo metodai: Valymas neturėtų kelti dulkių į orą.

• Per daug vandens ir valymo cheminių medžiagų gali sukelti problemų.

• Valymas turėtų būti atliekamas darbo metu.

• Drėgmės nuostoliai dažnai susidaro dėl pelėsių, grybelių augimo ir neigiamai veikia sveikatą.

• Jei pastate pastebima drėgmė, susijusi su techninėmis struktūromis arba šildymo ir oro kondicionavimo įranga, turi būti atliktas remontas.

• Pastoviai tikrinama pastato būklė:  patalpų oro sąlygos, pažeidimams turi būti užkirstas kelias.

Šaltinis: Suomijos patalpų oro kokybės asociacija

Pastatų oro kokybės klasės

Individualus klimatas patalpose (S1)

• Patalpų oras yra puikus,  temperatūra yra tinkama  žiemą ir vasarą.

• Patalpų vartotojas gali individualiai reguliuoti temperatūrą, sąlygas ir gerinti patalpų oro vėdinimo kokybę.

• Oro kokybės ir temperatūros sąlygos atitinka ypatingus vartotojams poreikius (pvz., alergiškų žmonių, su kvėpavimo organų ligomis ir vyresnio amžiaus žmonnių poreikius).

Geras klimatas patalpose (S2)

• Patalpų oro kokybė yra gera ir nėra skersvėjų.

• Karštomis vasaros dienomis temperatūra pakyla iki nemalonaus lygio.

Patenkinamas klimatas patalpose (P3)

• Oro kokybe patalpose ir temperatūros sąlygos atitinka minimalius reglamentus.

• Oras gali būti kartais tvankus ir kai kada gali būti skersvėjis.

• Perkaitimas yra įprastas karštomis vasaros dienomis.

Šaltinis: Suomijos patalpų oro kokybės asociacija

Ortakių valymo įrengimus rasite čia>>>>