Dėl atliktų darbų, siekiant panaudoti ceolitą azotinių trąšų savybių pagerinimui
Atlikta didelė apimtį informacijos rinkimo, kaupimo ir analizės, mokslinių tyrimų, konsultacinio, marketingo ir organizacinio darbo, siekiant įrodyti ir pagrįsti technines galimybes, agrocheminį naudingumą bei ekonominį tikslingumą azotinių trąšų gamybai naudoti gamtinį mineralą ceolitą.
Dar 2001 metais buvo prognozuota, kad dėl galimo energetinių resursų ir trąšų gamybai naudojamų žaliavų brangimo, būtina ieškoti būdų gaminti trąšas, kuriose dalį komponentų galima būtų pakeisti medžiaga, kuri nemažindama trąšų efektyvumo leistų sumažinti azoto kiekį jose.
Per minimą laikotarpį atliktas didelis darbas pagrindžiant minėtą idėją ir praktiškai į startinę poziciją išvedant naujų trąšų su ceolitu, gamybos parengtį.
Atliktas darbas parodė, kad net nedidelis ceolito priedas trąšose leidžia pasiekti reikšmingų teigiamų rezultatų:
-
jau gamybos procese mažėja aplinkos tarša amoniaku;
-
trąšos įgyja naujų vartojamųjų savybių: daugiau augalams naudingų medžiagų sukaupiama dirvožemyje, jos ilgiau išsaugomos ir palaipsniui atiduodamos augalams, augalai geriau aprūpinami maisto medžiagomis;
-
augaluose susikaupia daugiau vertingų medžiagų – baltymų, cukraus, karotino ir kt., pagerėja derliaus kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai, sumažėja nitratų;
-
mažesniu trąšų kiekiu galima pasiekti gerų derliaus rodiklių;
-
dėka to, kad didesnė dalis maisto medžiagų geriau įsisavinama, sumažėja nitratinio azoto išplovimas ir aplinkos – atmosferos ir gruntinių vandenų tarša azotu;
-
praktiškai nenustatyti beveik jokie augalams ir derliui negatyvūs ar aplinkai nepriimtini reiškiniai.
Mokslininkų pastangomis atlikti tyrimai patvirtino, kad palyginti nedidelis ceolito priedas trąšose leido pasiekti eilę teigiamų rezultatų, susijusių su geresnėmis fizikinėmis, cheminėmis, agrocheminėmis, priešgaisrinėmis ir aplinkosauginėmis trąšų charakteristikomis:
-
tuose technologiniuose cikluose, kur trąšų gamyboje naudotas ceolitas, gamybos procese reikšmingai mažėjo aplinkos tarša amoniaku;
-
gauta stabilesnio svorio, glotnesnio paviršiaus ir tvirtesnė trąšų granulė;
-
sumažėjo granulių sulipimas ir pagerėjo trąšų sandėliavimo rodikliai;
-
sumažėjo azoto išsiskyrimas iš granulės ir sumažėjo sprogumo ir gaisringumo pavojai;
-
pagerėjo trąšų išbarstymo rodikliai;
-
trąšų su ceolito priedu poveikis grūdinių, šakniavaisių, ankštinių žemės ūkio kultūrų derlingumui, derliaus kokybei buvo nė kiek ne prastesnis, o dažnai netgi ir geresnis nei trąšų be ceolito priedo;
-
pagerėjo daržovių, kurios tręštos trąšomis su ceolitu, derlingumas, kokybiniai morkų, burokėlių, rodikliai, standartinio derliaus kiekis, derliaus išsaugojimas ir apie 20 % sumažėjo derliaus nuostoliai;
-
nenustatyta jokio negatyvus ar nepriimtino poveikio žemdirbystės kultūroms, jų derliaus kiekybei ir kokybei, dirvožemiui, paviršiniams vandenims, orui, gyvajai gamtai;
-
sumažėjo nepageidaujami azoto nuostoliai ir aplinkos tarša azoto junginiais.
Pagal susitarimą, su tyrimų duomenimis dalima detaliau susipažinti UAB ELEGA duomenų bazėje
Elektroninė parduotuvė
Elega facebook
Svetainės medis