Chloras ir junginiai sukelia daug sveikatos problemų žmonėms, o ypač vaikams
2000 Olimpinėse žaidynėse Sidnėjuje JAV plaukimo komanda pranešė, kad daugiau nei ketvirtadalis komandos narių susirgo įvairus lygio astma. Toks reikšmingas susirgimų astma lygis sportininkų tarpe paskatino mokslininkus ieškoti priežasčių, kurios sukėlė toks neproporcingai didelis susirgimų skaičius plaukimo komandoje. Šie tyrimai išaiškino keletą nerimą keliančių faktorių.
Nors jau anksčiau buvo žinoma, kad chloraminas ir trihalometanas skatina astmą bei jos požymius, tyrimai patvirtino, kad šios kenksmingos medžiagos faktiškai ir sukelia astmą sveikiems žmonėms.(Minėtos kenksmingos medžiagos atsiranda geriamame ar baseino vandenyje jį dezinfekuojant chloro preparatais).
Dezinfekcijos metu chloras reaguoja su organinėmis medžiagomis, kurių randama vandenyje (nuosėdomis ant vamzdynų sienelių, bakterijomis, odos, plaukų likučiai, prakaitu ir šlapimu) ir susidaro THM (trihalometanai). Naujausieji, Europoje atlikti tyrimai patvirtino, kad azoto trichloridas, vienas iš daugelio žinomų THM, buvo vienas svarbiausių astmos sukėlėjų. Tyrimo metu nustatyta, kad kai tik tyrimo dalyviai buvo pašalinti iš kenksmingos medžiagos poveikio, astmos požymiai per palyginti trumpą laikotarpį žymiai sumažėjo.
Daktaras K. Thickettas, Birmingemo Heartlando ligoninės profesinių plaučių ligų gydytojas, atliko tyrimą, kuriame plaukimo baseine buvo tiriami darbininkai, sergantys astma ar turintys astmos požymių. Tyrimo dalyvių buvo paprašyta pakeisti darbo vietą ir nebedirbti baseine. Buvo pastebėta, kad po to, kai jie nebūdavo baseine, visi dalyvavę tyrime subjektai arba nutraukė steroidų naudojimą arba jiems ryškiai sumažėjo astmos simptomų pasireiškimai.
Daktaras K. Thickettas, aiškindamas šių rezultatų priežastis, pareiškė, kad tai ne tik chloro, kuris sukelia astmą plaukikams, bet kas dar svarbiau, cheminių reakcijų, kurios metu chloras reaguoja su organinėmis medžiagomis, prakaitu, oda, plaukais ir kurių metu išsiskiria šalutiniai skilimo produktai – aldehidai, halodgenizuoti karbonatai ir chloraminas, kurie sukelia astmą, nebuvimas.
Prolonguotas inhaliacijos THM ir chloro dujomis poveikis ne tik sukelia astmą, bet ir dirgina jautrias kūno vietas: akis, nosies ir burnos gleivinę. Pastebėta, kad ore greta baseino aptinkama tik ¼ kenksmingų cheminių medžiagų kiekio, kuris randamas iš čiaupo bėgančiame chloruotame vandenyje.
Kitas tyrimas, kurį atliko daktarė Simona Karbonell iš Louvaino Katalikų Universiteto, industrinės toksikologijos ir profesinių susirgimų skyriaus, ištyrė 226 sveikus mokinius, lankančius plaukimo baseiną, kurių vidutinis amžius 10 metų. Tyrimas parodė tiesioginį ryšį tarp astmos požymių ir THM ir chloro skilimo produktų. Prie baseino vaikai vidutiniškai būdavo tik apie 15 minučių per dieną, tačiau analizės rezultatai parodė, kad plaučių audiniai buvo pažeisti proporcingai tam laikui, kuris buvo praleidžiamas prie baseino. Kai kuriems tyrimo dalyviams buvo nustatyti tokie reikšmingi plaučių audinių pažeidimai, kurie randami pas daug rūkančius.
S.Karbonell rezultatai leidžia teigti, kad didėjantis dezinfekuojančių chloro preparatų, naudojamų vandens dezinfekcijai, skilimo produktų poveikis yra nepakankamai įvertinamas faktorius, skatinantis didėjančių alerginių ir astmos susirgimų skaičių. Pavojingų medžiagų tarpe, kurias išskyrė dr. S.Karbonell - trihalometanai ir chloraminas, kurie gali atsirasti kiekvieną dieną dėl dezinfekuojamo vandens, rūbų skalbimo, paviršių valymo ir unitazų plovimo su chloro preparatais.
Beveik visose municipalinio vandens tiekimo sistemose Šiaurės Amerikoje, kur geriamo vandens dezinfekcijai naudojamas chloras, randamos tos pačios lakiosios organinės medžiagos kaip THM ir chloraminas, kurios sukelia astmą plaukimo baseinų lankytojams.
Paskutinėse vandens ekspertizėse, kuriose buvo tiriama vandens sudėtis ir kokybė, nustatyta, jog geriamo vandens saugumo vertinimai paremti tuo, kad kenksmingų medžiagų poveikis iš geriamo vandens pasireiškia per virškinimo traktą ir produktus, kurie buvo ruošiami maistui, naudojant chloruotą vandenį arba kai tas vanduo buvo geriamas. 1986 metais JAV Mokslų Akademija įvertino, kad dėl chloruoto vandens naudojimo maisto gamybai nuo 200 iki 1000 žmonių kas metai gali numirti nuo vėžinių susirgimų, kuriuos sukelia maiste ir vandenyje esantis chloras. Tačiau naujausieji tyrimai parodė, kad pats didžiausias pavojus atsiranda nuo kvėpavimo chloruoto vandens garais.
Dr. Džulianas Andelmanas iš Pitsburgo Universiteto nustatė, kad didžiausias pavojus dėl vandens užteršimo chloro skilimo produktais, labiausiai tikėtinas iš dezinfekuoto karšto vandens. Jis nustatė, kad duše iš krašto vandens į orą atsilaisvina 50% suirusio chloroformo ir 80% THM. Aukšta vandens temperatūra ir didelis smulkių vandens dalelių kiekis padidina kenksmingų medžiagų išgaravimą. Chloras, THM, chloroformas, benzolas per plaučius patenka į kraujo apytaką ir tokiu būdu stimuliuoja astmos požymius.